–    Kas čia taip skaniai kvepia? – vis save klausinėjau vaikščiodama po Girinuko kiemą. 
O kiemas pilnas vaikų, jų tėvelių, kareivių (kurie, pasirodo vaikų draugai, jie atvyko iš Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų, Dariaus ir Girėno apygardos 2-os rinktinės). Atvyko jie labai rimtai nusiteikę mokyti ir vaikus, ir jų tėvelius sveikai gyventi, teisingai mankštintis. Mankštintis Girinuko gyventojai ir moka, ir labai mėgsta, taigi su džiaugsmu ir entuziazmu ėmėsi darbo….
Bet, kažkas vis man kuteno nosį…. tada pamačiau labai keistas virėjas. Jos pasakojo ir visiems gyrėsi viena per kitą, kad labai gerai žinomos net visame Pasaulyje, o nuo šiol dirbs virėjomis Girinuke. Jūs, mieli mano skaitytojai, tai žinot, kokia esu patyrusi šnipė! Labai suabejojau, kad tos virėjos tikros, ėmiau šnipinėti ar ne apsišaukėlės??? Ir paaiškėjo, kad jos atklydo iš Gandriukų grupės spektaklio „Kaip senelis ropę augino“. Tada man pasidarė ramiau. Darželio virtuvė patikimose rankose!
O tada paaiškėjo to nuostabaus kvapo priežastis: moliūgų puodynės sklidinos kvapnios, skanios maistingos ir vertingos košės pasklido po darželio kiemą, o iš moliūgo puodynių į mažas lėkšteles, o iš lėkštelių į pilvukus…..
    Ir aš ten buvau – arbatą gėriau, košę valgiau, per barzdą varvėjo…

Fliašė Mikrofonė